- švenkšti
- šveñkšti, -čia, -tė intr. K, NdŽ, DŽ1 žr. švankšti: 1. D.Pošk, Pšl Kūdikis, sirgdamas ant kaklinės, šveñkštė J. Parsišaldė, tai dabar ir šveñkščia kosėdamas Lnkv. Ko čia švenkštì? Škn. Tik šveñkščia ir stena lovoj susirietęs Jnšk. Jis lyg padusus kumelė šveñkščia tik, vos pašneka Jrb. Kad ir šveñkščia, bet pypkis iš dantų neina Vrb. | prk.: Vargonai pradeda švenkšti kaip arklys patraukintas TS1903,1. 2. Klvr, Lkš, Gl, Šmk Užkimęs šveñkščia J. Šveñkščia kaip antis, visai nepakalba Jrb. Šiandien švenkščiù kaip zelzinas Stak. ║ Jrb būti kimiam, švarkščiančiam (apie balsą): Ji pravirko, ėmė žliumbti švenkščiančiu balsu rš. | Šveñkščia gerklėje, kad brantus tur J. | refl.: Jo balsas šveñkščias Jnšk. Man gerklė šveñkščias Jnšk. 3. Gaigalas šveñkščia J.Jabl(Vl, Ilg). 4. Sdb ūžti, šnypšti, cypti: Tas vėjas šveñkščia, langines klebena, teip baisu Bsg. Man prieš kokį orą ūžia, šveñkščia par ausis Grnk. Skrepliuoju, pradeda šveñkšti, šveñkšti [krūtinėje] Kv. \ švenkšti; iššvenkšti; pašvenkšti; sušvenkšti
Dictionary of the Lithuanian Language.